Joga egzistuoja tūkstančius metų ir įrodė savo vertę. Tačiau žmogaus biomechanika – kūno judesiai – buvo užprogramuoti mūsų protėvių neandertaliečių ir australopitekų eroje! Tada jogos dar niekas nežinojo. Šiandien dažnas praktikuojantis jogas yra klaidingai įsitikinęs, kad visi kūno raumenys turi būti itin elastingi, o sąnariai – labai lankstūs ir taip pažeidžia biomechaninę kūno fiziologiją.
Joga – ne visuomet į sveikatą
Daugiau nei 35 metų darbo patirtį žmogaus kūno biomechanikos analizei paskyręs neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, manualinės terapijos specialistas, knygos „Viskas apie stuburo gydymą" autorius J. Girskis teigia: „daugeliui mano pacientų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai (dažniausiai – disko išvarža) atsirasdavo kaip tik praktikuojant jogą. Svarbu išsiaiškinti, kodėl vieniems po jogos seansų liga progresuoja, kitiems – ne“.
Medikas dalijasi patirtimi, jog daugelis pacientų, praktikuojančių jogą, yra įsitikinę: sveiki raumenys turi būti tik elastingi, o sąnariai – labai lankstūs. Užmirštama kūno judesių biomechanika, kuri yra užprogramuota genetiškai. Anot gydytojo J. Girskio, norėdami būti sveiki, turime šios biomechaninės fiziologijos nepažeisti.
Joga medicinos požiūriu
Gydytojas J. Girskis teigia, jog gydydamas kaulų ir raumenų sistemos patologiją, jis savo metodikoje taip pat taiko daug jogos asanų komponentų – tempimo pratimų pavidalu. Tačiau pabrėžia, kad pratimai parenkami tik nuodugniai ištyrus judėjimo sistemos būklę ir nustačius, ar kaulų-raumenų sistemos komandoje darniai veikia priešingos krypties judesius atliekančios raumenų grupės – raumenys agonistai su antagonistais.
Praktikuojant jogą, pernelyg ištampius stuburo ir kaulų jungčių raiščius, atsiranda per didelis kai kurių kūno sąnarių judrumas (hipermobilumas), o mažiau išlankstytiems sąnariams sudaromos sąlygos ,,tinginiauti“. Todėl po jogos užsiėmimų gali padidėti raumenų tonuso disbalansas. Tarkime, lenkdami juosmenį žemyn, gebate alkūnėmis atsiremti į žemę, tuo tarpu lenkdami žemyn kaklą, smakru nepasiekiate krūtinkaulio. Tokio pobūdžio raumenų tonuso skirtumai kūne sudaro palankias sąlygas vystytis kitiems kaulų ir raumenų sistemos sutrikimams.
Įsivertinimo testai jogos praktikams
Ar jogos metu atliekamos asanos bus naudingos, ar žalingos kūno biomechanikos požiūriu, priklauso nuo individualaus laikysenos tipo, dubens padėties bei kūno raumenų elastingumo. Stuburo gydymo centro specialistai jogos praktikams rekomenduoja atlikti keletą įsivertinimo testų ir sužinoti, kokių asanų jogos metu jiems galbūt derėtų vengti.
1 testas:
Kam būdingas B ir C pavyzdys, jogos užsiėmimo metu kyla pavojus atliekant asanas: Žemyn žiūrintis šuo ir Plūgas. Šių asanų metu, nugaros ir užpakaliniai kojų raumenys ištempiami vienu metu, o jiems esant ypač didelėje įtampoje (tokioje kaip B ir C pavyzdžiuose) iškyla grėsmė įplyšti tarp juosmens slankstelių esantiems raiščiams bei diskams. Dėl to gali atsirasti skausmas juosmenyje, sėdmenyse, plisti žemyn kojomis iki pėdų. Jei jums būdingas B ar C pavyzdys, nugaros ir užpakalinius kojų raumenis privalote tempti iki A pavyzdyje matomos normos, tačiau kojas ir nugarą rekomenduojama tempti atskirai. Taip apsaugosite save nuo traumų.
2 testas:
Jeigu laikysena yra 2 pavyzdžio tipo – su paryškintu juosmeniniu linkiu (hiperlordoze), nėra tikslinga atlikti jogos asanas, kurių metu atsilošiama per juosmenį atgal dar labiau iškreipiant ir taip netaisyklingą savo stuburo slankstelių ašį. Šių asanų pavyzdžiai: Aukštyn žiūrintis šuo, Karvė, Kupranugaris. Esant hiperlordozei ir atliekant šias asanas, ilgainiui kyla rizika atsirasti skausmui apatinėje nugaros dalyje, plisti į sėdmenis ar kojas.
Iliustracijos: "Viskas apie stuburo gydymą. Praktinis iliustruotas vadovas, kaip padėti sau", autorius: gyd. Jonas Girskis
