Kelių skausmas – kūno disbalanso signalas

2026-04-15

Kelių skausmas dažnai atveda į gydytojo kabinetą. Dažnai manoma, kad problema slypi keliuose, tačiau jie tik signalizuoja apie sutrikusią kūno biomechaniką. Laiku aptikus priežastis ir pakoregavus judėjimo įpročius,daugelio kelių problemų galima išvengti ar sėkmingai kontroliuoti. Kaip prižiūrėti ne tik kelius, bet ir viso kūno biomechaniką, pasakoja Stuburo gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Greta Būtėnaitė.  

Kokios dažniausios kelių skausmo priežastys?

Viena dažniausių – kelio sąnario artrozė, kai dėvisi kremzlė, siaurėja sąnarinis tarpas, atsiranda kaulinės ataugos. Tačiau ne retesnės yra minkštųjų audinių problemos: girnelės sausgyslės uždegimas, girnelės suminkštėjimas. Po traumų – menisko plyšimai, kryžminių ar šoninių raiščių pažeidimai. Mechaniškai kelių apkrovą didina antsvoris, netaisyklingos ašies – X ar O formos kojos, ilgainiui sukeliančios vienos kelio pusės perkrovą.

Amžėjimas mažina audinių elastingumą ir gebėjimą atsistatyti. Kelių būklę gali pabloginti sporto perkrovos – intensyvios treniruotės be poilsio dienų, staiga padidintas krūvis ar sportuojant netaisyklingai. Taip pat – traumos ir uždelstas jų gydymas. Visgi pagrindinė problema yra raumenų disbalansas. Silpni sėdmenų raumenys lemia, kad kelis judesio metu krypsta į vidų, atsiranda lėtinis dirginimas. Sutrumpėję užpakaliniai šlaunies raumenys riboja judesį ir keičia apkrovų pasiskirstymą. Net plokščiapėdystė ar netinkama avalynė gali būti kelių skausmų priežastis dėl pasikeitusios kojos ašies ir apkrovų.

Kokia galima savipriežiūra bei traumų prevencija?

Didžiausia klaida – visiškas nejudėjimas pajutus skausmą. Dažnai reikia pakoreguoti fizinį krūvį, skirti tikslingus pratimus, kurie nesukeltų dirginimo, bet judėti būtina. Svarbi antsvorio kontrolė. Naudinga periodinė profilaktinė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ar kineziterapeuto konsultacija, ypač jei aktyviai sportuojama.

Kokie šiandien aktualūs kelių traumų prevencijos ir gydymo būdai?

Reabilitacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas aktyviam gydymui tikslingu judesiu ir fizioterapijai. Šiuolaikinė kryptis – individualizuota kineziterapija, paremta biomechanine analize. Vertiname eiseną, kelio ašį, klubo ir čiurnos judrumą, raumenų jėgą, ir pagal tai sudarome tikslinę programą. Pavyzdžiui, jei nustatome dinaminį kelio krypimą į vidų, dirbame su sėdmenų stiprinimu, pusiausvyros treniruotėmis ant nestabilių paviršių.

Iš fizioterapinių priemonių dažniausiai taikoma ultragarso terapija audinių gijimui skatinti, magneto terapija tinimui lengvinti. Funkcinė elektros stimuliacija skiriama esant raumenų nusilpimui, taip pat kombinuojama su tikslingais pratimais siekiant didinti raumens jėgą ir apimtį. Esant sąnario sąstingiui, raumenų įtampai ar raumenyse susiformavus skausmingiems taškams (trigeriams) tikslingas gydomasis masažas.

Tačiau aparatinės procedūros ar maisto papildai nepakeičia aktyvaus darbo. Ilgalaikį rezultatą duoda tik sistemingi, tikslingai paskirti ir taisyklingai atliekami pratimai.

Tenka girdėti: suskaudo kelius, o problemą specialistas rado kitur. Kokias problemas slepia kelių skausmas?

Pavyzdžiui, skausmą kelio srityje gali sukelti klubo sąnario artrozė. Juosmens stuburo nervų dirginimas gali pasireikšti skausmu priekinėje kelio dalyje. Praktikoje esu turėjusi atvejį, kuomet pacientas gydė kelį, problema negerėjo, o papildomo ištyrimo metu paaiškėjo, kad tai buvo stuburo išvaržos sukeltas dirginimas. Todėl visada vertinu ne tik kelių būklę, bet ir koją, eiseną, stuburą.

Dažnu atveju, pirmiausia kelio skausmas pajuntamas lipant laiptais. Kodėl?

Tuo metu kelio sąnariui tenka žymiai didesnė biomechaninė apkrova, nei einant lygiu paviršiumi. Taigi esant ir nedideliam kremzlės pažeidimui ar raumenų disbalansui, simptomai pirmiausia išryškėja šio judesio metu. Dažniausia priežastis – girnelės šlaunikaulio sąnario skausmo sindromas. Jei yra kremzlės suminkštėjimas ar degeneraciniai pakitimai, kompresinė apkrova sukelia skausmą priekinėje kelio dalyje. Kitas svarbus mechanizmas – nepakankama keturgalvio šlaunies raumens, ypač vidinės jo dalies, aktyvacija. Jei šis raumuo per silpnas, didesnė apkrova tenka ne raumenims, o pačiam sąnariui, kremzlei, sąnarinei kapsulei, kaului. Dėl to atsiranda maudžiantis ar aštrus skausmas kelio priekyje, ypač leidžiantis žemyn.

Vyresniame amžiuje skausmas lipant laiptais dažnai susijęs su kremzlės storio sumažėjimu ir amortizacinėmis savybėms. Tokiu atveju, reabilitacijoje orientuojamės į ekscentrinės keturgalvio jėgos didinimą, klubo stabilizatorių stiprinimą, čiurnos mobilumo gerinimą ir judesio korekciją.

Ar reikia susirūpinti, kuomet keliai „traška“?

Traškėjimas be skausmo, tinimo ar funkcijos sutrikimo dažniausiai nereikalauja gydymo. Sąnarinio skysčio sudėtyje yra ištirpusių dujų. Staigus sąnario judesys gali sukelti jų „sprogimą“, tuomet girdimas traškėjimo garsas. Tai nesusiję su patologija. Traškėjimas su skausmu, rytiniu sąstingiu ar pasikartojančiu tinimu gali būti ankstyvos degeneracijos, menisko pažeidimo ar sąnarinės kapsulės problemos ženklas.

Kodėl keliai tinsta, rodos, be aiškios priežasties?

Tinimas yra simptomas, o ne liga; jis atsiranda sąnaryje kaupiantis skysčiui. Tai gali būti sąnaryje natūraliai gaminamas sinovinis skystis, uždegiminis skystis, kartais mišrus. Jo kaupimąsi gali lemti mechaninės perkrovos, sisteminės ligos.  

Vyresniame amžiuje tinimas dažnai susijęs su degeneraciniais pakitimais. Dėvintis kremzlei, sąnario paviršius tampa nelygus, pasikeičia sąnario biomechanika, dirginama kapsulė, todėl sinovinis skystis gaminamas aktyviau. Jaunesniems žmonėms tinimą gali sukelti per didelis fizinis krūvis, ypač jei raumenų balansas nėra optimalus. Tokiu atveju tai dažniausiai laikina reakcija ir po poilsio ar lengvos kineziterapijos skysčio kiekis sumažėja.

Tačiau tinimas gali būti ir uždegiminės ar medžiagų apykaitos ligos signalas. Autoimuninės ligos dažniausiai sukelia lėtą tinimą, lydimą skausmo ir rytinio sąstingio. Tinimą gali sukelti traumos ar mikrotraumos – menisko plyšimas ar girnelės raiščių perkrova.

Svarbu suprasti, kad vienkartinis tinimas po fizinio krūvio – dažniausiai fiziologinis ir praeina po poilsio, o pasikartojantis, lėtinis ar simetriškas tinimas gali būti rimtos ligos požymis. Prevencijos ir gydymo pagrindas yra krūvio dozavimas, normalios sąnario amplitudės atkūrimas, kuomet silpni raumenys – stiprinami, o spazmuoti – tempiami, tikslinga kineziterapija. Jei tinimas kartojasi arba lydi skausmas ar rytinis sąstingis, būtina išsami medicininė diagnostika.

Ar yra būdų patiems sumažinti kelio uždegimą?

Pirmiausia, mažinti krūvį, bet ne visiškai nutraukti judėjimą. Šaldyti 10–15 minučių kelis kartus per dieną, naudoti elastinę kompresiją, laikyti koją pakeltą. Galima atlikti lengvus tempimo pratimus (nejaučiant skausmo). Trumpai galima pavartoti priešuždegiminius vaistus. Jei per savaitę būklė negerėja ar blogėja – reikalinga gydytojo konsultacija, nes užsitęsęs uždegimas gali turėti komplikacijų.