‍

Ultragarso terapija – tai gydymo metodas, kuris atliekamas taikant odos mikromasažą 0,8–3MHz išilginės krypties mechaniniais virpesiais, dar vadinamais garso bangomis. Jos nėra matomos, girdimos, užuodžiamos. Ultragarsinės bangos sklinda tolygiai ir taip skatina regeneracinius sausgyslių, raumenų , kitų audinių procesus, mažina kūno skausmą ir uždegimą.

Ultragarso  poveikis organizmui gali būti skirstomas į terminį(šiluminį), mechaninį ir fizinį–cheminį. Terminis poveikis stimuliuoja kraujotaką, mechaninis – pagerina medžiagų apykaitą, o fizinis–cheminis – sukelia sudėtingus procesus, malšinančius skausmą, skatinančius regeneraciją ir spartesnį  gijimą.

‍
Terminis ultragarso poveikis stimuliuoja kraujotakos sistemą pažeistose  kūno audiniuose. Dėl nuolatinio garso bangų perdavimo giliųjų audinių molekulėse sukeliama vibracija, kuri padidina šilumą ir trintį jose, pagerina audinių ląstelių metabolizmą,  minkštųjų audinių elastingumą ir gijimą.

Tolygiai sklindanti šiluma malšina raumenų ir sąnarių skausmą, kadangi proceso metu į pažeistą vietą patenka daugiau deguonies ir kitų reikalingų medžiagų.

Ultragarso terapijos metu stimuliuojant kraujotakos sistemą, tuo pačiu yra veikiama ir medžiagų apykaita. Vos 1 °C temperatūros pakilimas audiniuose gali padidinti medžiagų apykaitą10–15 %. Toks metabolizmo padidėjimas suaktyvina katabolines ir anabolines reakcijas, todėl gijimo procesas yra greitesnis ir efektyvesnis.

Fonoforezė - vaistų leidimas į organizmą naudojant ultragarsą. Ultragarsas plečia kraujagysles, didina epitelio pralaidumą, todėl kai kurie vaistai ir biologiškai aktyvios medžiagos (vitaminai, hormonai, fermentai), tepamos ant kūno paviršiaus, lengviau prasiskverbia į organizmą. Fonoforezės procedūromis gydomos sąnarių, periferinės nervų sistemos, kraujagyslių, odos ligos, kontraktūros, sąaugos, randai.

‍