Registracija į gydytojo konsultaciją: T | +370 5 272 2443
Manodaktaras.lt registracija internetu

Tarpslankstelinio disko išvarža – tarp mitų ir tikrovės

Tarpslankstelinio disko išvarža – tarp mitų ir tikrovės

Tarpslankstelinis stuburo diskas yra apipintas mitais ir pikantiškomis istorijomis. Jei įvairiuose vakarėliuose diskutuojama apie stuburo problemas, kaip tik jis yra pagrindinis diskusijų objektas. Gaila, bet tos diskusijos dažnokai nuveda į lankas.

Pirmiausia reikia žinoti, kad disko išvaržos susiformavimas yra ganėtinai lėtas ir ilgas patologinis procesas. Be abejo, pasitaiko ir ūmiai, dėl kokios nors traumos susiformavusių disko išvaržų,  tačiau ir šiuo atveju tam tikro laipsnio netvarkos raumenų-skeleto sistemoje jau būta ankščiau. Glaustai disko išvaržos susiformavimą galima nupasakoti taip:

  • Koks nors faktorius sukelia raumenų agonistų ir antagonistų disbalansą.
  • Pasikeičia stuburo ašis ir sąnarinių jungčių padėtis, todėl gravitacinės jėgos kryptis į tarpslankstelinius diskus ir sąnarius tampa netaisyklinga, jie nuolat traumuojami.
  • Tarpslankstelinio disko skaiduliniame žiede daugėja įtrūkimų.
  • Tarpslankstelinis diskas pasipučia, išsikiša už savo anatominių ribų ir susiduria su stuburo nervine šaknele, kuri epizodiškai gali būti dirginama.
  • Galiausiai tarpslankstelinio disko skaidulinis žiedas (anulus fibrosus) praranda vientisumą ir suplyšta. Pro plyšimo vietą išsiveržia minkštiminis branduolys (nucleus pulposus) ir užspaudžia stuburo nervinę šaknelę. Šnekant sodininkų kalba, susiformuoja „prinokusi“ disko  išvarža (hernia).

Susiformavusią disko išvaržą būtų galima palyginti su stichine nelaime, kuri padaro didelę netvarką: sugriauna namus, elektros ir vandentekio komunikacijas. Nelaimei įvykus, žmonės pirmiausia puola atstatinėti jos padarytus padarinius, kol gyvenimas grįžta į įprastinį ritmą. Susiformavusi disko išvarža elgiasi panašiai kaip ta nelaimė: sukelia aplink stuburą esančių raumenų spazmą, o tai skatina dubens kaulus užimti netaisyklingą padėtį, pertempia raiščius ir sausgysles. Po to prasideda ydingų pasekmių ratas. Stuburas iškreipiamas į šoną, neretai dar susukamas apie išilginę ašį, dėl to sumažėja angų, pro kurias praeina nervinės šaknelės, spindis. Stuburo sąnarių padėtis tampa netaisyklinga. „Iš paties disko išsiveržia biologiškai aktyvios medžiagos, kurios dirgina skausmo receptorius.“ Ši sutrikimų virtinė sukelia skausmus ir kitokius nemalonius pojūčius.

Kuo geriau suprasime iškylančias problemas ir žinosime, kaip su jomis kovoti, tuo ligos padariniai nebus tokie grėsmingi. Niekuomet neturime užmiršti, kad kiekvienas iš mūsų turi valią ir kritiniu momentu privalome jos šauktis. Tik ji leis biomechaniškai tikslingais pratimais (kineziterapija) užmegzti dialogą su savuoju kūnu, o jis savo vidiniais resursais ateis mums į pagalbą.

Neretai tvirtinama, kad disko išvarža nulemta genetiškai ir nieko jau čia nepadarysi, jokie pratimai ir joks gydymas nepadės. Taip mąstantiems norėčiau priminti, kad žmogus genetiškai užprogramuotas mirti. Taigi gal neturėtume universitetuose ruošti gydytojų, statyti ligoninių, kurti sveikatos apsaugos strategijos, gal susirgusiems tiesiog privalėtume nesudaryti jokių kliūčių palikti šį pasaulį!?

Disko išvarža yra įgyjama. Ji formuojasi sutrikus raumenų-kaulų sistemos funkcijai. Apie jos būklę neretai menkai teišmanome, domėtis ja pradedame tik tada, kai pajuntame skausmus ar kitokius nemalonius pojūčius. Kodėl nesusirūpiname ja anksčiau?  Štai techninė mašinos apžiūra, kurią galima būtu sutapatinti su  kineziterapija (gydymas judesiu), atliekama periodiškai, o ne po įvykusios autoavarijos. Ar tai reiškia, kad sveikata mums ne tokia svarbi kaip mašina?