Pasirūpinkite Jus supančių žmonių sveikata - padovanokite apsilankymą mūsų gydymo centre!

Dovanų kuponas
Registracija į gydytojo konsultaciją: T | +370 5 272 2443

Manualinė terapija


Naudodami manualinę terapiją atkuriame tarpslankstelinių sąnarių normalią judesio amplitudę ir atstatome raumenų tonuso pusiausvyrą. Mūsų gydymo centre manualinės terapijos technikos taikomos individualaus kineziterapijos užsiėmimų metu.
Manualinės terapijos  tyrimo ir gydymo objektas, kaip ir kineziterapijos (kineziterapija – gydymas judesiu), yra atramos judėjimo aparatas. Manualinė (raumenų-skeleto) medicina apima neurologiją, ortopediją ir reumatologiją. Skausmas, atsirandantis dėl minkštųjų audinių, nervinių rezginių ar šaknelių dirginimo, sąnario judesio amplitudės pokyčių, pasireiškia raumens sutrumpėjimu (spazmu), skausmingais taškais raumenyse, odos jutimo sutrikimais, skausmais sausgyslių prisitvirtinimo vietose prie kaulų. Dažnai pradinė šios disfunkcijos (sutrikimo) išraiška yra kurio nors sąnario judesio amplitudės sumažėjimas (blokada), kuri gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: raumens spazmo, psichoemocinių išgyvenimų, raumenų tonuso pusiausvyros sutrikimo, sąnario pasislinkimo ir t.t.
Kai judamojo aparato prisitaikymas prie aplinkos sutrinka – išsivysto liga. Liga – tai disbalansas tarp raumenų-skeleto sistemos ir vidaus organų.Manualinė medicina remiasi neurologija, ortopedija, biomechanika, rentgenologija, magnetinio rezonanso tyrimais, elektromiografija ir t.t. Tuo ji skiriasi nuo pseudo-mokslų, kurie nesiremia šiuolaikiniais mokslo pasiekimais ir yra neatviri kritikai.

Dr. Andrew Tailer Still (1828 – 1917 m.)
Dr. Andrew Tailer Still
(1828 – 1917 m.)
Manualinės medicinos pradininkas Dr. Andrew Tailer Still suformulavo 4 pagrindinius principus, kuriais remiamės gydydami raumenų-skeleto sistemą:

  • Kūną vienija fascijos (apvalkalas, kuris dengia raumenį), hormonai, mintys, judesiai. Kūnas yra vientisa sistema.
  • Atramos aparato anatominė struktūra valdo atskirų kūno dalių funkcijas ir jas įtakoja, bet atskirų dalių funkcijos, taip pat įtakoja ir judamojo aparato anatomines struktūras.
  • Kūnas turi savireguliacijos mechanizmus.
  • Kūnas turi savybę pats ginti save (pirmas jo apsaugos barjeras yra oda).

Manipuliacinė (manualinė) terapija skirstoma pagal jos atlikimo techniką:

  • Minkštųjų audinių terapija. Sujungia kai kuriuos masažo elementus bei ritmiškus raumenų grupių skersinius ar išilginius tempimus. Šia technika pradedamas gydymas.
  • Artikuliacija. Judesys paprastai atliekamas, kuriame nors sąnaryje arba stuburo segmente ta kryptimi, kuria jis yra apribotas. Paprastai judesiai atliekami lėtai, tolygiai ir ritmiškai, siekiant sugrąžinti normalią sąnario judesio amplitudę.
  • Stūminės didelio greičio manipuliacijos – tai įprasta technika, kai periferinis sąnarys arba stuburo segmentas stūmio pagalba verčiamas judėti reikiama kryptimi. Judesio metu sąnarių paviršiai yra atitraukiami ir pasigirsta trakštelėjimas (žr. piešinyje).
  • Technika, naudojanti raumenų energiją. Dažniausiai naudojamas postizometrinės relaksacijos metodas, juo siekiama sumažinti tonusą stambesniuose raumenyse ar jų grupėse, atstatant raumenų balansą.
  • Atpalaidavimas padėtimi. Šios technikos pagrindas – skausmingų taškų (trigerinių) radimas, vėliau – šių taškų slopinimas, pacientui suteikiant specifines padėtis bei tą padėtį išlaikant 90 sek. Ši technika įdomi todėl, kad ji yra labai saugi ir ją galima naudoti net pacientams sergantiems onkologinėmis ligomis.
Stūminė didelio greičio manipuliacija.

Stūminė didelio greičio manipuliacija.

Raumenų-skeleto sistemos specialistai yra gydytojai, o ne įvairaus plauko “kaulų laužytojai”. Diagnozuodami raumenų-skeleto disfunkciją (sutrikimą) remiamės: minkštųjų audinių apčiuopa ir jų struktūros įvertinimu (texture), raumenų-skeleto sistemos asimetrija (asymmetry), pažeisto sąnario judesio amplitudės sumažėjimu (range-of-motion) ir raumens skausminio židinio aptikimu (tenderness). Manualinės terapijos metu panaikinus šiuos sutrikimus, išnyksta visi anksčiau paminėti simptomai.
 
Siūlome paskaityti ištrauką apie manualinę terapiją iš Jono Girskio knygos “Apie žmogaus ir visuomenės stuburą”:
 
MANUALINĖ TERAPIJA
 
 

Pradėsiu nuo legendos. Gyveno kartą galingas karalius. Tačiau nugaros skausmas jį taip išvargino ir prikaustė prie patalo, kad jis ilgą laiką negalėjo pakilti iš lovos. Pagaliau karalius įsakė tarnams surasti žynį, kuris išvaduotų iš šios negalios. Karaliaus pagalbininkai tokį žmogų surado. Šis paprašė atvesti kelias dienas negirdytą žirgą, ant jo užsodino karalių ir žirgą atvedė prie ežero. Ištroškęs žirgas šoko prie vandens, karaliui tuo metu nuo staigaus judesio nugaroje kažkas trakštelėjo – ir skausmo kaip nebūta. Deja, taip būna tik legendose…

Kiekvienas iš mūsų puikiai atsimename, kai ankstyvoje vaikystėje pargriuvę ir ką nors susimušę pradėdavome verkti. Tada mama savo švelnia ranka paliesdavo skaudamą vietą ir savo prisilietimą sustiprindavo stebuklingu psichoterapiniu sakiniu: „Tau jau nebeskauda, neverk.“ Ir skausmas išnykdavo! Tada pirmą kartą gyvenime ir susidūrėme su manualine terapija. Mamos rankos prisilietimą jau galima laikyti švelniu manualinės terapijos veiksmu.

Šiuolaikinė manualinė terapija naudojasi neurologijos, ortopedijos, reumatologijos, biomechanikos, rentgenologijos metodais, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais. Tačiau manualine terapija jokios ligos negydomos. Jos metodais tik atkuriama normali stuburo tarpslankstelinių ir kitų kūno sąnarių judesio amplitudė bei raumenų tonuso pusiausvyra. Be to, reikia žinoti, kad manualinės terapijos tyrimo ir gydymo objektas yra raumenų-kaulų sistema, bet jokiu būdu ne vidaus organai.

Manualinės medicinos pradininkas amerikietis dr. Endriu Taileris Stilis (Andrew Tailer Still) suformulavo 4 pagrindinius principus, kuriuos turėtume prisiminti ir šiandien, gydydami raumenų-kaulų sistemą:

  • Kūnas yra vientisa sistema. Jį vienija fascijos (apvalkalas, kuris dengia raumenį), hormonai, mintys ir judesiai;
  • Atramos aparato anatominė struktūra valdo atskirų kūno dalių funkcijas ir jas veikia, bet atskirų dalių funkcijos taip pat turi įtaką judamojo aparato anatominėms struktūroms;
  • Kūnas turi savireguliacijos mechanizmus;
  • Kūnas turi savybę pats ginti save (pirmas jo apsaugos barjeras yra oda).

Šiuolaikinė manualinė terapija pagal atlikimo techniką skirstoma į kelis tipus:

  • Minkštųjų audinių terapija. Ji sujungia kai kuriuos masažo elementus ir ritmiškus raumenų grupių skersinius ar išilginius tempimus. Šia technika pradedamas gydymas.
  • Artikuliacija. Ji apima judesius, paprastai atliekamus su kuriuo nors sąnariu arba stuburo segmentu ta kryptimi, kuria jis yra apribotas. Paprastai judesiai atliekami lėtai, tolygiai ir ritmiškai, siekiant sugrąžinti normalią sąnario judesio amplitudę.
  • Stūminės didelio greičio manipuliacijos. Tai įprasta technika, kai periferinis sąnarys arba stuburo segmentas staigiu stūmiu verčiamas judėti reikiama kryptimi. Judesio metu sąnarių paviršiai yra atitraukiami ir pasigirsta trakštelėjimas.
  • Technika, naudojanti raumenų energiją. Šiuo atveju dažniausiai naudojamas postizometrinės relaksacijos metodas; juo siekiama sumažinti raumenų tonusą, atstatant raumenų balansą.
  • Atpalaidavimas padėtimi. Šios technikos pagrindas – skausmingų trigerinių taškų radimas, vėliau – šių taškų slopinimas, pacientui suteikiant specifinę padėtį ir tą padėtį išlaikant 90 sek. Ši technika įdomi todėl, kad ji yra labai saugi. Ją galima naudoti net pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

Nors manualinė terapija pasaulyje žinoma jau labai seniai, dar ir dabar esama gydytojų, kurie griežtai draudžia pacientui ją rinktis. Kažin ar jie turi nors menkiausią supratimą apie tai, kad atima iš žmonių labai efektyvų raumenų-kaulų sistemos gydymo būdą? Ir vargu ar jų siūlomos radikalios gydymo priemonės (pvz., operacijos) yra efektyvesnės? Tiems, kurie nelabai teišmanydami terapinius gydymo metodus drįsta ištarti frazę „Manualinė terapija jums griežtai draudžiama“, norėčiau priminti vaikystėje girdėtą pasakaitę. Susiginčijo vėjas ir saulė, kuris greičiau išrengs vieškeliu einantį žmogelį. Pirmas į darbą kibo vėjas. Ir kuo stipriau jis pūtė, tuo labiau žmogelis siautėsi savo apdarus. Nors ir labai stengėsi, vėjas žmogaus taip ir neišrengė. Atėjo eilė saulei. Vos tik ji pradėjo stipriau šildyti, keleivis pats kaipmat išsirengė ir atsisėdo atsipūsti. Minkštųjų manualinės terapijos metodikų, efektas panašus į aprašytą saulės poveikį: gydant raumenų-kaulų sistemą,  jomis  „atrakinamos“ sutrikusios svertinės sistemos biomechaninės grandys.

Mano patyrimas manualinės terapijos srityje leidžia duoti keletą patarimų:

1) Manualinė terapija yra vertingas raumenų-kaulų sistemos kompleksinio gydymo metodas, bet ne panacėja. Ji vienu metu turi būti naudojama su kitais fizinės medicinos ir reabilitacijos būdais. Jos efektą žymiai sustiprina tikslingi biomechaniniai pratimai. Pabrėžiu, būtent tikslingi, o ne mankšta, kurią daugelis gydytojų ir pacientų supranta kaip kažkokį „kūno ar jo dalių judinimą“. Deja, gyvenimas įrodė, kad manualinė terapija nepajėgi išgydyti kitų patologinių būklių, išskyrus tik raumenų-kaulų sistemos sutrikimus.

2) Gydant kaklinę stuburo sritį svarbiau žinoti, ne ką reikia, o ko negalima daryti! Patikėdami gydyti kaklinę stuburo sritį manualinės terapijos specialistui, būkite atidūs ir prieš tai truputį susipažinkite su stuburo kaklinės dalies ypatumais. Anatominiu ir funkciniu požiūriu tai labai sudėtinga sritis. Čia yra miego ir slankstelinės arterijos, nuo kurių būklės priklauso galvos smegenų kraujotaka. Šios srities raumenys prasideda nuo kaklo slankstelių ir yra prisitvirtinę prie pirmo ir antro šonkaulių. Tai pagalbiniai kvėpavimo raumenys, kurie dalyvauja kvėpuojant kartu su tarpšonkauliniais raumenimis ir diafragma. Tarp raumenų yra kaklo ir peties nerviniai rezginiai. Kaklo raumenims sutrumpėjus, peties rezginys spaudžiamas, todėl gali būti jaučiamas tirpimas ar skausmas, atsiranda kaklo arterijų, venų ir limfinės sistemos nepakankamumas. Slankstelinės arterijos, gausiai apraizgytos simpatinės nervų sistemos skaidulomis, galvos smegenis pasiekia praeidamos pro kaklo slankstelių skersinių ataugų angas. Todėl darant staigius kaklo judesius (ypač smarkiai atlošiant galvą), jos sudirginamos, o tai gali išprovokuoti įvairių nemalonių padarinių. Štai žymusis italų dailininkas, architektas ir poetas Mikelandželas, tapydamas Siksto koplyčios Vatikane skliauto freskas, labai pažeidė savo kaklo slankstelius, nes ketverius metus (1508–1512) ištisas valandas jis išbūdavo priverstinėje padėtyje – atlošęs galvą. Manau, jei Mikelandželas būtų turėjęs gerą raumenų-kaulų sistemos specialistą, kuris būtų jam atstatęs sutrikusią kaklinės srities funkciją, o pats dailininkas būtų mokėjęs ir daręs tikslingus raumenų balansavimo pratimus, turbūt sveikatos problemų, kurios jį vargino visą likusį gyvenimą, būtų turėjęs mažiau. 

Jei kaklo srityje nustatoma pakitimų, nepatartina ilgai būti atlošus galvą ir iškėlus rankas, pvz., plaunant langus, skutantis. Ypač pavojingi dvigubi kaklo judesiai: smarkiai atloštą galvą staigiai sukti į šonus. Sudilgintos slankstelinės arterijos gali išprovokuoti galvos svaigimo priepuolį. Atsiradus sutrikimams kaklo srityje, pakinta raumenų sausgyslių ir raiščių įtempimas: vieni sutrumpėja, kiti įsitempia. Stuburo slanksteliai pasvyra, pasisuka apie savo ašį ir užsifiksuoja. Bet koks judesys darosi ribotas. Todėl iš pradžių jaučiamas maudimas, vėliau – skausmas.

Dar visai neseniai manyta, jog sutrikus kaklo slankstelių anatominei struktūrai pakinta stuburo tarpslankstelinių segmentų taisyklingų judesių  amplitudė (biomechaninė funkcija). Tačiau remiantis daugumos raumenų-kaulų sistemos specialistų tvirtinimu, šiandien teigiama, kad pirmiau sutrinka taisyklingi tarpslankstelinių segmentų (fiziologiniai) judesiai, kurie vėliau ir skatina tarpslankstelinių diskų ir stuburo sąnarių anatominius pokyčius. Ilgainiui šie pokyčiai veikia slankstelines arterijas, nervų šakneles ir jų rezginius. Sutrinka kaklo srities raumenų tonusas – iš galvos smegenų blogiau nuteka veninis kraujas. Atsiranda įvairiausių neigiamių galvos, kaklo, rankų simptomų.

Kaklinė stuburo sritis – tai raumenų-kaulų sistemos dalis, kurią gydant manualinės medicinos metodais įvyksta daugiausia komplikacijų. Nors trauminio pobūdžio slankstelinių arterijų insultai gana reti, tačiau pražūtingi. Kaklinės stuburo srities manualiniai gydymo metodai ypač pavojingi ūminių trauminių šios srities pažeidimų arba galvos smegenų kraujotakos sutrikimų atvejais. Asmenys, gydantys kaklinę stuburo sritį, privalo labai gerai išmanyti anatomiją, fiziologiją, biomechaniką, manualinės medicinos, masažo galimybes ir numatyti gresiančias komplikacijas.

3) Jei manualinės terapijos specialistas tvirtina galįs išgydyti vidaus organų ar ginekologinį susirgimą, rekomenduočiau kuo skubiau užmiršti šio specialisto pavardę ir gydymo įstaigą, kurioje jis dirba. Kvalifikuotas specialistas pasakytų taip: „Jei raumenų-kaulų sistemos sutrikimai gydymo metu bus atstatyti, tai gali pagerėti ir kai kurių vidaus organų veikla, bet – ne visuomet“.

"Jis įrėmęs sienon koją, stuburą ištiesint nori."

“Jis įrėmęs sienon koją, stuburą ištiesint nori.”



Rekomenduoja: www.emotionrooms.lt