Registracija į gydytojo konsultaciją: T | +370 5 272 2443
Manodaktaras.lt registracija internetu

Ką reikia įsidėti į galvą prieš einant į sporto klubą?

Ką reikia įsidėti į galvą prieš einant į sporto klubą?

Kiekvienas planuojantis pradėti savo tobulų kūno formų „karjerą“ sporto klube turi pažinti savo kūną. Pirmas žingsnis prieš pradedant sportuoti – raumenų-kaulų sistemos ištyrimas. Jo metu nustatoma, kurie raumenys neigiamai veikia taisyklingo judesio biomechaniką – ar sutrumpėję, arsuglebę, kuriuos raumenis reikia stiprinti, o kuriuos – atpalaiduoti. Nebūna taip, kad vienodi pratimai tiktų visiems žmonėms – juk jų biomechanika sutrikusi nevienodai. Juk ir ant vieno slieko nepagausime visų žuvų!  Dažniausiai vyrauja skirtingų sričių ir raumenų grupių pažeidimų kombinacijos (mūsų gydymo centre joms nustatyti ir gydyti taikoma kineziterapija). Be to, skirdami pratimus sporto klubų treneriai pirmiausia turi paklausti, ar žmogus apskritai gyvenime yra „draugavęs su sportu?“. Jei jis atsakys, kad ne, treneriai turi būti ypač budrūs. Mat atlikdamas skirtus pratimus, jis gali „apsinuodyti judesiais,“ o pernelyg sudirginęs vestibuliarinį aparatą, pajusti pykinimą ar net apsivemti. Tai galima paaiškinti per dideliu neįprastų impulsų srautu iš proprioreceptorių, t. y. tų sausgyslėse ir sąnariuose esančių receptorių, kurie „užbomborduoja“ vestibuliarinį aparatą. „Ir vis dėlto kalbėdami apie sportavimo naudą ir galimą riziką, turėtume neužmiršti vieno dalyko: visai nesportuojantys savo sveikatai kenkia gerokai daugiau, nei tie, kurie sportuoja kad ir ne visai taisyklingai.

Dažnas sporto klubų lankytojas pratimus daro su labai didele jėga, o kartais dar ir neteisingai: susidaro įspūdis, kad šie „sportininkai“ ruošiasi vykti į karinę misiją su specialiu būriu, kur jų laukia nelengvi išbandymai. Tikslingi pratimai turi savo dozes, o jei atliekami su per didele jėga ir netaisyklingai, –  ir pašalinį poveikį! Šių pratimų atlikimas (aktyvi kineziterapija) – kūrybinis darbas. Pavyzdžiui, tempdami raumenį, turite jausti ne skausmą, bet malonų ir švelnų tempimą. Jei norite išgauti dar geresnį tempimo efektą, tuo pat metu pabandykite atkurti malonius praeities prisiminimus. Tai tarytum sušildys tempiamą raumenį ir tempimo veiksmas taps švelnesnis. Jokiu būdu nenuplaukite mintimis į neigiamų emocijų sūkūrį! Atlikdami raumenų stiprinimo pratimus, vaizduotėje susikurkite malonų varžybų reginį ir mintyse kartokite: „Aš gi dar galiu.“ Prisiminkite – raumenų-kaulų sistema ypač mėgsta švelnumą. Jei su ja elgiamasi švelniai, ji visuomet atsidėkoja.

Neretai manoma, kad nugaros skausmų priežastis – silpni nugaros raumenys, todėl stengiasi juos stiprinti. Tačiau turime juos nuvilti: nugaros raumenys retai kada būna silpni, dažniau dėl ilgalaikės įtampos jie esti sutrumpėję. Tai vadinamieji toniniai raumenys, raumenys tyleniai, nes dirba tyliai, visą laiką įsitempę. Tuo jie skiriasi nuo fazinių raumenų rėksnių,kurių darbas matomas bet kokio judesio metu. Toniniai raumenys užtikrina mūsų vertikalią padėtį erdvėje. Šie raumenys kimba į darbą tik atsikėlus iš lovos ir baigia darbuotis vakare mums atsigulus. Jie linkę trumpėti, o sutrumpėję yra ne tokie elastingi. Dažniausiai trumpėja šlaunų užpakaliniai raumenys (pakinkliai), kirkšnys, blauzdų raumenys, klubinis juosmens, didysis krūtinės raumuo, kaklą ir nugarą tiesiantys raumenys. Sutrumpėję jie fiksuoja sąnarines stuburo jungtis ir mažina stuburo judesių amplitudę. Dėl tos priežasties greičiau pavargsta nugara, atsiranda skausmas. Todėl reikia ne stiprinti ir taip sutrumpėjusius nugaros raumenis, o juos tempti ir tuo pačiu metu didinti stuburo sąnarinių jungčių amplitudę. Tempimo pratimai gerina elastines sutrumpėjusių raumenų savybes. Kaip jau minėta, jei žmogų kamuoja nugaros skausmai, pirmiausia jis turi daryti tikslingus gydomuosius pratimus, o vėliau tik bendro pobūdžio pratimus. Prieš sudarant pratimų programą, būtina atliekti ortopedinius-manualinius testus ir nustatyti raumenis, kurie trikdo fiziologinę raumenų-kaulų sistemos biomechaniką. Deja, kartais pratimai skiriami ir neištyrus judesių biomechanikos.

Silpnas raumuo, kaip ir nepareigingas, paliegęs ar be savo nuomonės žmogus, nesugeba atlikti jam pavestos užduoties. Visą laiką už jį kažkas turi dirbti. Kolektyve, kur vienas darbuotojas labai dažnai dėl ligos neateina į darbą, jo darbą privalo atlikti kažkas kitas. Bet juk tas kažkas turi savo tiesioginį darbą, o jam užkraunamos dar papildomos užduotys. Ir vieną dieną tas kažkas kitas pervargsta ir ryžtingai pasako: „Daugiau taip dirbti negaliu. Išeinu! Viso gero!“ Panašiai protestuoja ir raumenys: pervargę ir todėl sutrumpėję (įgiję aukštą tonusą) savo nepasitenkinimą išreiškia sukeldami skausmą.

Prieš pradėdamas sportuoti ar mankštintis, kiekvienas turėtų prisiminti, kokių raumens fizinių savybių jam trūko vaikystėje: jėgos, ištvermės ar lankstumo. Jei trūko lankstumo, tai į treniruočių programą būtina įtraukti tempimo pratimus, jei – jėgos, nepamiršti raumenų stiprinimo pratimų ir t. t. Einant į sporto klubą, reikia ne tik norėti kažką daryti, bet ir žinoti, ką ir kaip reikia daryti! Todėl net ir sveiki žmonės, sumanę pradėti mankštintis, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo jaunesnį žmogų išmokysime teisingai suvokti fizinių pratimų svarbą, tuo jis turės geresnį supratimą apie „pirmosios pagalbos doktriną“, jei ateityje atsirastų raumenų-kaulų sistemos sutrikimų.

Kai tam tikru biomechaniškai taisyklingu pratimu atstatome natūralų fiziologinį judesį, laikinai jį galime padėti į savo atmintį (pavadinkime taibiomechaniniu archyvu). Po kiek laiko pasitikriname, gal raumeniui ar jų grupei vėl reikia pagalbos. Jei reikia, ištraukiame tinkamą pratimą iš biomechaninio archyvo ir vėl atkuriame tas prarastas raumens savybes, kurių jam tuo momentu pradeda trūkti. Kartais prireikus net ir buitinį judesį galime paversti pratimu, pvz., atsistoti – atsisėsti, atsigulti – atsikelti.